Kokia yra maisto papildų nauda?

Teoriškai mūsų mityba, jei ji yra įvairi ir subalansuota, turėtų būti pakankama, kad patenkintų mūsų maistinių medžiagų poreikius. Tačiau ne taip paprasta laikytis garsiojo "5 vaisių ir daržovių per dieną", kuriuo viskas būtų patenkinta.

Iš tiesų beveik 1/3 moterų ir 1/5 vyrų turi bent vieną mitybos trūkumą. Dažniausiai pasitaiko geležies ir magnio trūkumas. Lieknėjimo dietos arba tam tikri mitybos modeliai (vegetarizmas, veganizmas, ortoreksijos sindromas ir t. t.) taip pat gali sukelti trūkumą, kurį reikia reguliuoti.

Paprastai maisto papildai, kurių pagrindą sudaro augalai arba natūralūs ekstraktai, leidžia kompensuoti tam tikrus trūkumus ir taip išspręsti daugelį su jūsų organizmu susijusių problemų.

Kas yra maisto papildai ir kas jų sudėtyje yra?

Maisto papildai arba maisto papildai apibrėžiami kaip "maisto produktai, skirti papildyti įprastą mitybą ir sudarantys koncentruotą maistinių ar kitų medžiagų, turinčių maistinį ar fiziologinį poveikį, šaltinį". Juos reglamentuoja Europos reglamentai dėl jų gamybos ir prekybos.

Tačiau maisto papildai nėra vaistai. Net jei jie pateikiami kapsulių, pastilių, tablečių, ampulių ir kitų skystų ar miltelių pavidalo preparatų, skirtų vartoti nedideliais matavimo vienetais, pavidalu, jie jokiu būdu nėra alternatyva gydytojo išrašytiems ir (arba) vaistininko išduotiems vaistams. Maisto papilduose esančios medžiagos neturi terapinio poveikio ir nėra skirtos jokiai ligai išvengti ar išgydyti.

Maisto papildų sudėtyje gali būti maistinių medžiagų (vitaminų ir mineralų), augalų, maistinių ar fiziologinių medžiagų, tradicinių ingredientų (pvz., bičių pienelio), priedų, kvapiųjų medžiagų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų (priedų nešiklių), kurias leidžiama naudoti žmonių maiste.

Šie produktai parduodami be recepto ir yra plačiai paplitę vaistinėse, prekybos centruose, sveiko maisto parduotuvėse ir internete.

Kokia yra maisto papildų nauda?

Jei maisto papildai yra veiksmingi, visų pirma todėl, kad juose yra veikliųjų medžiagų. Natūraliuose produktuose šių veikliųjų medžiagų yra augaluose, daržovėse, vaisiuose ir kt.

Vitaminas C, vitaminas D, magnis, kalcis, omega 3, 6 ir 9, mineralai, geležis, antioksidantai, flavonoidai, polifenoliai, gingerolis, guaraninas, kofeinas, kurkuminas... Dažnai esate girdėję apie šias įvairias veikliąsias medžiagas, tačiau nežinote, kam jos naudojamos. Veikliosios medžiagos iš tiesų yra pirmasis kokybės kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti. Tai labai svarbu renkantis maisto papildą. Nuo jų pobūdžio ir koncentracijos priklauso pastarojo veiksmingumas. Nuo veikliųjų medžiagų kiekio produkte priklauso ne tik jo veiksmingumo laipsnis, bet ir rekomenduojama produkto dozė. Kalbant apie produkto veiksmingumą, viskas priklauso nuo veikliųjų medžiagų ir jų koncentracijos.

Veikliosios medžiagos veikia smegenis, hormonų sekreciją ir visas organizmo funkcijas. Daugeliu atvejų jos jas stimuliuoja ir gerina. Tačiau ir šiuo atveju viskas priklauso nuo veikliosios medžiagos ir jos koncentracijos produkte. Kiekvienas papildas turi savo veikliąsias medžiagas. Pavyzdžiui, ekologiškas Korėjos raudonasis ženšenis yra veiksmingas, jei jame yra didelis ginsenozido kiekis. Tas pats pasakytina ir apie ciberžolę bei jos kurkuminoidus (vienas iš jų yra kurkuminas).

Būtent šios veikliosios medžiagos daugiausia lemia maisto papildų naudą sveikatai. Jų nauda yra labai didelė:

  • Jie stiprina imuninę sistemą: tai vitaminai C ir D, cinkas, propolis ir kt.
  • Jie kompensuoja geležies, kalcio, vitamino C, magnio trūkumą, todėl gali būti skiriami, pavyzdžiui, sergant mažakraujyste.
  • Jie gali būti energizuojantys, ypač pagaminti iš ženšenio, goji uogų ir t. t., todėl juos rekomenduojama vartoti pavargus arba sportuojant.
  • Jie skatina nagų ir plaukų augimą bei odos grožį: ypač beta karotinas, alaus mielės, vakarinių nakvišų aliejaus kapsulės.
  • Nervinę įtampą ir nemigą mažina tokios žolelės kaip levandos, pasifloros, valerijonai ir gudobelės, kurias taip pat galima vartoti kaip vaistažolių arbatas.

Kada vartoti maisto papildus?

Kaip matome, jos naudojamos ad hoc, siekiant patenkinti konkrečius poreikius. Tačiau kai kuriuos jų, kaip rekomenduoja tradicinė kinų medicina, galima vartoti kaip gydymo kursą keičiantis metų laikui, kad padidėtų kūno tonusas, sustiprėtų imuninė sistema, būtų apribotas rudeninis plaukų slinkimas ir pan.

Dėl vartojimo dažnumo remkitės maisto papildų informaciniame lapelyje pateiktais nurodymais. Tačiau nepamirškite, kad vitaminus patartina vartoti valgio metu arba iš karto po jo. Kadangi jie yra tirpūs riebaluose, jie geriau pasisavinami, jei skrandyje liečiasi su riebaliniu elementu. Mineralinių medžiagų ir mikroelementų įsisavinimas kartais būna subtilesnis. Pavyzdžiui, arbata paprastai panaikina geležies poveikį, o vitaminas C jį sustiprina.

Kokių atsargumo priemonių reikėtų imtis?

Nors maisto papildai yra laisvai prieinami, jų nereikėtų vertinti lengvabūdiškai. Kaip ir vartojant vaistus, patartina laikytis specialisto nustatytos dozės ir gydymo trukmės arba juos parduodančio prekės ženklo rekomendacijų. Taip pat geriausia vengti mišinių, kad būtų išvengta perdozavimo ar sąveikos (su kitais maisto papildais ar net vaistais) rizikos.

Kaip minėta, maisto papildas veikia kartu su tinkama mityba. Nors maisto papildų nauda yra didelė, jie nėra paprasčiausi stebuklai. Norėdami užtikrinti gerą jų poveikį, turite juos derinti su sveika mityba ir įvairiapusiu maitinimusi. Tai ypač aktualu, jei norite paskatinti svorio metimą arba užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.